Lietuva žengia kosmoso link – nors Lietuvai trūksta kvalifikuotų specialistų, Ekonomikos ir inovacijų ministrė Armonaitė tikisi, kad iki 2027 m. kosmoso sektorius sudarys 1 proc. BVP. Tą turėtų užtikrinti šimtus milijonų siekiančios investicijos.Tačiau pripažįstama, kad dalis visuomenės vis dar skeptiškai žvelgia į Lietuvos kosmoso potencialą.
Turime ambicingų tikslų, sako Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ir pasakoja, kad šiuo metu kosmoso sektorius sudaro 0,1 proc. BVP, o iki 2027 m. turėtų paaugti iki 1 proc.
„Jau šiandien Lietuvoje veikia kosmoso sektoriaus įmonės. Žinomiausia „NanoAvionics“, kurių keliasdešimt palydovų jau sukasi orbitoje. Tokių įmonių yra ir daugiau“, – tvirtina ministrė ir priduria, kad nors kosmoso technologijos gali atrodyti tolimos, jomis paremta daug kasdienių išradimų, pavyzdžiui, klausos aparatai ar kūdikių mišinukai.
Norint žengti į priekį būtinas švietimas. Kaip sako Visorių informacinių technologijų parko vadovas, Kosmoso technologijų klasterio koordinatorius Saulius Arelis, visi technologijų sektoriai susiduria su kvalifikuotų specialistų problema. „
Norime daugiau gerų inžinierių – tas pats galioja ir kosmoso įmonėse“, – sako jis.
Šiuo metu, anot S. Arelio, 50 proc. kosmoso technologijų klasterio įmonių per paskutinius metus gavo investicinius pasiūlymus arba akcijų įsigijimą. Tikslas – kasmet užauginti po 5 tokias įmones. Tam pritaria ir A. Armonaitė, kuri norėtų Lietuvoje matyti daugiau kosmoso startuolių.